pasverti

pasver̃ti, pàsveria, pàsvėrė tr., pasvérti, pàsveria, pasvė́rė 1. SD272, R40, MŽ, Sut, N, K, M, Š, Kv, Žd, Vlkv, Mrj, Grk, Sb, Ad, Lnt nustatyti svorį: Ant buonžės pasvérk lašinius J. Pirmiau kiaulę pasver̃kiam, o paskuo aplink piningus šnekėsimės Vkš. Neturiava ant ko pasver̃t tąs[ias] vištas Jrb. Su buožėms pàsvera Gršl. Pasvė́riau – tik ne keturi svarai vilnų Klt. | refl. intr., tr. MŽ, N, K, Vlkv: Pasisver̃k, žinosi, kiek sveri DŽ¹. Pasìsvėriau malūne Krš. Reik pasisver̃ti, žinosu, kiek atduoti Šv. ║ pakilnoti nustatant apytikrį svorį: Senutė, supylusi visus liepžiedžius į maišelį, pasvėrė jį rankoje ir užkėlė ant krosnies ažušalės rš. Atėjęs paėmė, pasvėrė an mažiuko piršto [lazdą] BsPIII246. ║ nustatyti kiekį, paskaičiuoti: Jis tur piningų pasverti (paskaityti), kiek mergai ant pasėgos pareitisi BB2Moz22,17. 2. pakelti svertu: Pàsvėriau su spatu [skardą] i nulaužiau Vn. Gricius susimilęs paieškojo ilgo medžio, pakišo po rąsto, pasvėrė, o meška šmukš išlindo M.Valanč. ║ TS1896,12 pakelti (pastatą) keliais rąstais aukščiau: Pasver̃sma [trobą] i dar pagyvensma DūnŽ. Urbelio troba sena. Klėtelė irgi pasverta Žem. Reikės daržinę pasver̃ti: jau du rąstai papuvę Pp. Paėmiau rąstų i pàsvėriau trobą: buvo supuvusi Žlb. Du kartu jau buvau tą trobikę pasvė̃ręs Grd. Mūsų klėtį naujai pàsvėrė Up. | refl. tr.: Pasisver̃ti trobą NdŽ. 3. Kv, Lks, Up, Srv, Pc pakabinti permetant, perlenkiant: Pasvérk marškinius ant tvoros Krkn. Yra i ant aukšto tų paklodžių pasvertų̃ Jrb. Drabuželius, eidama gulti, ant lovos galo pasver̃k Vkš. Pasver̃k pantį ant gembės Krž. Skarelė jai ant galvos gėlėta, ant rankos skara pasverta J.Balt. | Koją ant kojos pasver̃ti NdŽ. ^ Abi pasvė́rei ant vienos šakos – tiek močia, tiek duktė: abidvi lygiai vienodos Krs. | refl. tr.: Savo rudą paltą ji laikė pasisvėrusi ant rankos rš. Apsiaustą ant toros pasìsvėriau ir atsisėdau Lkv. Šita kartelė drapanom pasisvért Šd. 4. padėti ant ko perkišto po apačia, kad būtų galima laikyti: Karstas pasveriamas iš abiejų galų ilgomis lininėmis juostomis – rankšluosčiais ir keturių vyrų pamažu nuleidžiamas į duobės dugną rš. Pasver̃kiam su medžiu [tinklą] Eig. 5. palenkti žemyn, nukarti, nusvarinti: Žmogus eina galvą pasvėręs rš. Pasvėręs kojas sėdi Lp. ║ refl. pasilenkti, pasvirti: Atsistokite stačiai ir pamėginkite pasisverti visu liemeniu į priešakį: tuoj imsite virsti rš. Kai tik šis pasisvė̃ręs tų piningų žiūrėti, ta greibus už kojų, į skrynią įvertus, tuoj dangtį viršuj, užrakinus LKT149(Žg). Nenusėdau nuo žirgelio, pasisvėriau ant balnelio LTR(Ūd). 6. refl. Pkl pasiremti, užsigulti: Pasisver̃ti ant lazdos NdŽ. Vaikas pasìsvėrė ant toros i sulaužė Up. Genaveitę, be žado ant krėslo pasisvėrusią, pamatė I. 7. refl. persilenkti, persisverti: Pasisver̃ti per tvorą NdŽ. 8. refl. šnek. pasukti, nuvykti: Būdavo, pasìsveri Dubėn, ar ko nerasi Kp. 9. prk. apgalvoti svarbą, įvertinti: Jis mažiausią dalykėlį pàsveria DŽ¹. Ką čia kiekvieno darbą pasver̃si! Rs. Akys pasvera saiką: nori – pirk, nepirk Lk. Pasver̃k ant savęs, a bus tai gerai Rs. Su tėvu šnekėdama, kožną žodį pàsvėriau, kad paskuo neturėtų ko prikibti Vkš. Pirma žodžius pasver̃k ir tik tada sakyk Vlkj. Pasvers kiekvieną mūsų žodį žmonės J.Gruš. Marčius nužvelgė Petronę turbūt pirmą kartą tokiu pasveriančiu žvilgsniu V.Bub. Ir tasai talentas geradėjysčių ... pasvertas širdy kaip ant svaro SPI51. \ sverti; antsverti; apsverti; atsverti; dasverti; įsverti; išsverti; nusverti; pasverti; persverti; prasverti; prisverti; susverti; užsverti